Kokį nuostabų sveikatos ministrą turime!
APIE KORONAVIRUSO PANDEMIJĄ NAISIUOSE
Dvidešimtaisiais trečio tūkstantmečio Dievo Perkūno metais Baltų populiacija Samogitijos sotinėje Naisiuose patyrė visuotinį nuopolį. Didelė dalis gyventojų staiga suskato smarkiai kosėti ir jausti dusulį plaučiuose. Ypačiai tas dusulys letaliai paveikė žemaičių senolius. Pasak Samogitijos metraštininkų, užkratą į šį atkampų kraštą veikiausiai atnešė pro Naisius į Rygą traukusi ir čia kurį laiką lėbavusi krikščioniškų šalių riterių vilkstinė.
Įsisiautėjus ligai, Žemaitijojos seniūnas Pijus iškart paskelbė masinį karantiną, paliepė žemaičiams dažniau plauti rankas – ir ne tik atlikus kokį nors didesnį reikalą ES uždraustuose lauko tualetuose, o vyriausioji Naisių žynė Širinė visas vaidilutes, įkopusias į septintą dešimtį, perspėjo jokia dingsnimi bent 14 dienų be rimtos priežasties nesiartinti prie Dievui Perkūnui skirto šventojo aukuro.
Ligai niekaip nesitraukiant, buvo išsiųstas žygūnas į Vilnių, prašant skubios pagalbos iš Didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaro. Naisių analuose minima, kad ligos židiniui gesinti tuometinis LDK kunigaikštis Karbus pasiuntė net kelias dešimtis drąsiausių vyrų. Tačiau, kaip rašoma žemaičių metrikose, pagalba netikėtai pastrigo netoli Meškuičių. Metraštinininkai pažymi, kad atvykę kunigaikščio dvaro vyrų žirgai užklimpo Kulpės upės brastos viduryje, ėmė spyriotis ir niekaip nepavyko tų žirgų įkalbėti bristi į Samogitijos krantą, o iš sostinės odiniuose maišuose į Naisus gabentas dezinfekcinis skystis, pasklido Kulpės srauniuose vandenyse. Yra žinių, jog tas tirpalas vėliau sutekėjo į Mūšos upę ir apsaugojo brolišką Kuršių gentį šiaurėje nuo tos pačios ligos plitimo.
Vienas Naisių metraštininkas, rašęs žemaičių kalba, savo metrikoje to meto įvykius aprašo taip:
„ … gerą žinuojom LDK puonu ginklu galybe ir jų žirgu ištvermingoma! Vo kuo norėt – tėn kunigaikščio dvara žirgą, kon čia daug bepridėsi… Pasakykiem teisę šveisę, iki suostinės arklių nespaud nėi veins mūsų Naisių Žemaituks! Bet kai mes prijojom Kolpės opę ir nuo skardžiaus paveizėjuom žemyn, pamatiem labą daug žmonių. Ek tu pėsti! Tėn kažkas tikrą darės… Mes teims iš dvara riekėm, mojavuom: „Ė, lėpkit nu tų sava arklių!“ O tei šaukė mums atgal: „Ne nelėpsem, ir vidury brastuos arklių nekeisęm… “ Durnelę biški pasiruodė…
Tokie štai įvykiai susiklostė dvidešimtaisiai trečio tūkstantmečio Dievo Perkūno metais Samogitijoje. Bet labiausiai Naisių metraštininkus išgąsdino ne LDK karžygiai, klimpę upės brastoje. Juos nustebino kažkokia visai nauja karališko dvaro žirgų veislė: nedidelio ūgio arkliai labai didelėmis ausimis, kuriuos vėliau žemaičiai praminėm asilais…
Toliau žemaičių metrikoje priduriama:
„ Nu vo… Net ir šitąs laikąs prakurų šventeisiems aukurams netrūka. Žemaitę aisilaikė. Dar biški apie tas Naisių vaiditutes… Atsirado naujų, anos sutėka nešioti malkas aukurams už dyka – savanorystės pagrindu, kitep sakont… Veinu žodžiu, lauža toliau degė, a žmonės toliau gyvena. Vo tep iš tikrųjų bova…“
Beje, garsieji LDK asilai iš Vilniaus, ir dabar tebesigano Kulpės pakrantėje. Jų popoliucija Naisių krašte net padvigubėjo…
Ar Panevėžio valdžios koridoriuose po rinkimų tikrai skambės vaikų juokas? Kandidatų į Aukštaitijos sostinės merus požiūrio į tradicines šeimos vertybes palyginamoji analizė
Prisimenat kiekvieno paprasto lietuvio ausį švelniai pakutenusią gerb. Premjero prakalbą, neseniai išrėžtą valstiečių suvažiavimo metu apie krykštaujančius prezidentūroje vaikus? Tai va… Mes čia Panevėžy irgi nesam kokie nors apgailėtini žiobarai. Jeigu jau gerb. Premjeras, papūtęs žandus, trenkė kumščiu į stalą ir davė suprast, kad svarbiausiose Marijos žemių institucijose privalo klegėti vaikų juokas, valdiškuose provincijos užkaboriuose nebėra ką daug diskutuoti. Mažesnės masės politikams, bent viena akim stebintiems politinių skersvėjų gravitacijos trendą – čia kaip tas Šv. Tėvo „Urbi et Orbi“.
Taigi, mes vartom Panevėžio politinio elito anketas ir skubam rinkėjams pasiūlyti geriausią opciją. Žiūrim, ką turim.
O turim net 11 VRK patvirtintų iškiliausių pokerio žaidėjų, įsitaisiusių prie apvalaus kortų stalo, kurio centre vietoj įvairiaspalvių žetonų, pinigų banknotų ir panašių niekų – purpurinė Panevėžio mitra. Kortos jau išdalintos, laiminčios mitrą kortų kombinacijos paskelbtos. Tas kombinacijas, kaip jau sakiau, nustatė pats gerb. Premjeras valstiečių suvažiavime ir jas tiesiogiai susiejo su tradicinėmis šeimos vertybėmis. Gerb. Premjero logika tokia: kuo daugiau kandidato šeimoje vaikų, tuo daugiau savivaldybėje bus klegesio.
Kokios perspektyvos šviečia Aukštaitijos sostinei? Ar tikrai miesto koridoriuose po rinkimų skambės vaikų juokas? Kandidatai verčia kortas, o mes nekantriai skaičiuojam. Valetai (berniukai) ir damos (mergelės) mūsų lentelėje personifikuoja pokerio žaidėjų tradicinėje šeimoje (ne kokioje nors partnerystės irštvoje) užgyventus sūnus ir dukteris. Visos kitos kortos bereikšmės.
Laiminčių šį etapą grupelėje matom Raimondą Pankevičių (iš krikščioniškos demokratijos partijos) bei Rimantą Petukauską (tvarka & teisingumas). Jei minėtiems žaidėjams sėkmingai susiklostys rinkimų finišas, net šalčiausius savivaldybės rūsius sušildys vaikų klegesys. Statistikai seniai yra paskaičiavę: tam, kad neišdžiūtų tautos upelis, vidutinis minimalus šeimos gimstamumo rodiklis turi sudaryti bent 2,11 vaiko. Kitaip sakant, lentelės lyderiai statistikų normatyvą vykdo 142 proc. Puikus rezultatas, šaunuoliai, vyrai!
Nedaug nuo lyderių atsilieka dar penki kandidatai. Tai Povilas Urbšys iš visuomeninio komiteto “Kurkime jaukų miestą kartu”, Socialdemokratas Ramūnas Vyžintas, Tėvynės sąjungos atstovė Indiana Jones Grigienė, socdarbietis Petras Narkevičius, o taipogi vastiečių pokerio partijos klubo narys Kęstutis Lukoševičius. Iki statistinio gimstamumo minimo visiems jiems pritrūko vos 11 procentinių punktų.
Šiek tiek žemiau gerb. Premjero nubrėžtos vaikų krykštavimo vaterlinijos atsidūrė žaliųjų klubą atstovaujanti Gema Umbrasienė bei liberalas Valdemaras Jakštas. Statistinis minimalus gimstamumo normatyvas pastarųjų dviejų kandidatų vykdomas vos 47,3 proc. Silpnokai… Kita vertus, bet kuriame garbingame viešame pasistumdyme yra tiek nugalėtojai, tiek ir pralaimėjusieji. Lentelės autsaideriams tikrai nederėtų iškart nukabinti nosies. Na, bus viena piensiurbe gerkle daugiau ar mažiau! Panevėžio savivaldybė nuo to nesugrius…
Šitoje vietoje jau ir galėtume padėti labai riebų tašką, jeigu ne tie dar du neaptarti žaidėjai, kurie savo VRK anketose apskritai neatvertė savo kortų ir piktybiškai gadina mums visą rinkimų statistiką.
Apie ponią iš Darbo partijos korektiškai patylėsim. Ko iš jos norėt? Politikos naujokė ir pan. Bet kad taip neatsakingai elgtųsi rinkiminės kompanijos superheavy starship Rytis Mykolas Račkauskas iš visuomeninio rinkimų komiteto “Atsinaujinantis Panevėžys”… Neįtikėtina!
Regis, mums yra linkęs pritarti net ilgametis šio kandidato bendražygis, Juros periodo politikos dinozauras Povilas Urbšys iš visuomeninio judėjimo “Už jaukų miestą KARTU”.
“Pala pala, Ryti Mykolai! Juk ne Asilą ar lietuvišką Durnių mes visi čia žaidžiam!” – netekęs kantrybės, sušunka šis krištolinės sąžinės žmogus. – “Jei jau įsispraudei tarp geriausių Panevėžio pokerio žaidėjų, rodyk kortas arba marš nuo stalo!” Ir dar… Pasak P.Urbšio, visi kandidatų vaikai turėtų būti traktuojami kaip didelės vertės turtas, o dėl to privalo būti deklaruojami, o dėl to – informacijos apie vaikus VRK anketose slėpimas prilygsta itin didelio nedeklaruoto turto vertės slėpimui. Tobulai pasakyta! Sutinkat? Tai va…
O mes, Panevėžio “apačių” sirgaliai, vis dar toliau sėdim šalia dešimtmečius netvarkytos stoties – kokioj nors Špunkoj arba Drunken Horse Pub Respublikos gatvėje ir azartiškai milžiniškuose ekranuose stebim non stop valdžios pokerio transliaciją. Keptą kasdieninę mūsų duoną su česnaku bei sūriu tuoj pat burnoje švariai nuplaunam alum. Audringai pakylam nuo suolų ir šūksniais palydim kiekvieną ant stalo iškritusią kurio nors kandidato kortų kombinaciją, kurio nors žaidėjo neįtikėtiną blefą ar tiesiog gražų rinkimų pokerio bloką. O po varžybų tuščiom gatvėm savo senutėliais BMW vidurnaktį vėl skubam namo, aplenkdami automobiliams mirtinas įgriuvas asfalte, kažkodėl pažymėtas plakatais „Panevėžys atsinaujina“. Prieš nugrimztant lovon, aišku dar tenka išklausyti iš tradicinės šeimos santykių kylančių tradicinių priekaištų dėl česnako kvapo burnoje. Bet čia kaip malda prieš miegą. Juoba, tuoj išauš nauja eilinė darbo diena. Lyg koks nesibaigiantis prakeiksmas…
