Kokį nuostabų sveikatos ministrą turime!
APIE KORONAVIRUSO PANDEMIJĄ NAISIUOSE
Dvidešimtaisiais trečio tūkstantmečio Dievo Perkūno metais Baltų populiacija Samogitijos sotinėje Naisiuose patyrė visuotinį nuopolį. Didelė dalis gyventojų staiga suskato smarkiai kosėti ir jausti dusulį plaučiuose. Ypačiai tas dusulys letaliai paveikė žemaičių senolius. Pasak Samogitijos metraštininkų, užkratą į šį atkampų kraštą veikiausiai atnešė pro Naisius į Rygą traukusi ir čia kurį laiką lėbavusi krikščioniškų šalių riterių vilkstinė.
Įsisiautėjus ligai, Žemaitijojos seniūnas Pijus iškart paskelbė masinį karantiną, paliepė žemaičiams dažniau plauti rankas – ir ne tik atlikus kokį nors didesnį reikalą ES uždraustuose lauko tualetuose, o vyriausioji Naisių žynė Širinė visas vaidilutes, įkopusias į septintą dešimtį, perspėjo jokia dingsnimi bent 14 dienų be rimtos priežasties nesiartinti prie Dievui Perkūnui skirto šventojo aukuro.
Ligai niekaip nesitraukiant, buvo išsiųstas žygūnas į Vilnių, prašant skubios pagalbos iš Didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaro. Naisių analuose minima, kad ligos židiniui gesinti tuometinis LDK kunigaikštis Karbus pasiuntė net kelias dešimtis drąsiausių vyrų. Tačiau, kaip rašoma žemaičių metrikose, pagalba netikėtai pastrigo netoli Meškuičių. Metraštinininkai pažymi, kad atvykę kunigaikščio dvaro vyrų žirgai užklimpo Kulpės upės brastos viduryje, ėmė spyriotis ir niekaip nepavyko tų žirgų įkalbėti bristi į Samogitijos krantą, o iš sostinės odiniuose maišuose į Naisus gabentas dezinfekcinis skystis, pasklido Kulpės srauniuose vandenyse. Yra žinių, jog tas tirpalas vėliau sutekėjo į Mūšos upę ir apsaugojo brolišką Kuršių gentį šiaurėje nuo tos pačios ligos plitimo.
Vienas Naisių metraštininkas, rašęs žemaičių kalba, savo metrikoje to meto įvykius aprašo taip:
„ … gerą žinuojom LDK puonu ginklu galybe ir jų žirgu ištvermingoma! Vo kuo norėt – tėn kunigaikščio dvara žirgą, kon čia daug bepridėsi… Pasakykiem teisę šveisę, iki suostinės arklių nespaud nėi veins mūsų Naisių Žemaituks! Bet kai mes prijojom Kolpės opę ir nuo skardžiaus paveizėjuom žemyn, pamatiem labą daug žmonių. Ek tu pėsti! Tėn kažkas tikrą darės… Mes teims iš dvara riekėm, mojavuom: „Ė, lėpkit nu tų sava arklių!“ O tei šaukė mums atgal: „Ne nelėpsem, ir vidury brastuos arklių nekeisęm… “ Durnelę biški pasiruodė…
Tokie štai įvykiai susiklostė dvidešimtaisiai trečio tūkstantmečio Dievo Perkūno metais Samogitijoje. Bet labiausiai Naisių metraštininkus išgąsdino ne LDK karžygiai, klimpę upės brastoje. Juos nustebino kažkokia visai nauja karališko dvaro žirgų veislė: nedidelio ūgio arkliai labai didelėmis ausimis, kuriuos vėliau žemaičiai praminėm asilais…
Toliau žemaičių metrikoje priduriama:
„ Nu vo… Net ir šitąs laikąs prakurų šventeisiems aukurams netrūka. Žemaitę aisilaikė. Dar biški apie tas Naisių vaiditutes… Atsirado naujų, anos sutėka nešioti malkas aukurams už dyka – savanorystės pagrindu, kitep sakont… Veinu žodžiu, lauža toliau degė, a žmonės toliau gyvena. Vo tep iš tikrųjų bova…“
Beje, garsieji LDK asilai iš Vilniaus, ir dabar tebesigano Kulpės pakrantėje. Jų popoliucija Naisių krašte net padvigubėjo…
Kam Vilniaus apskrities komisariatas įsmeigė mirtiną dūrį, paskelbęs karą šešėlinio mėsos verslo prekybai.
Šiandien Vilniaus apskrities komisariatas iškilmingai ir viešai paskelbė:
- Sudavė rimtą smūgį šešėliniam verslui.
- Tyrimo metu nustatyta, jog per metus realizuota neapskaitytos mėsos produkcijos, kurios rinkos vertė viršijo net 1 mln. eurų per metus.
- Iš to net vieno milijono nuslepta apie 200 tūkst. Eur neapskaitytų PVM pajamų.
- Pareikšti įtarimai 33 asmenims, organizavusiems nelegalų verslą ir talkinusiems plataus masto nusikalstamoje veikoje. Septyniems iš jų itin nepasisekė, juos laikinai patupdė cypėn.
O dabar stačia galva neriam į mėsos verslo peripetijas. Pagrindinė turguose parduodama mėsa – kiauliena. Kažin ar kas ims tuo abejot. Taigi ir tie sukčiai veikiausiai prekiavo kiauliena. Taigi, panagrinėkim kiaulienos kainų ypatumus.
Visiems aišku, kad Lietuvoje yra stambios kiaulių fermos ir smulkieji gamintojai. Stambieji nesismulkina, dažniausiai parduoda užaugintas kiaules stambioms mėsinėms, turinčioms skerdyklas. Stambiųjų gamintojų mėsos supirkimo kainos skelbiamos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informaciniame portale. Ką mes matom? Gyvo svorio kiaulių supirkimo kaina sudaro apie 1 Eur/kg, skerdienos – 1,4 Eur/kg. Kitaip sakant, kiaulės išeiga (be žarnų turinio ir kraujo), skaičiuojant pinigais, yra maždaug 70 %.
Kitokia situacija su smulkiais gamintojais. Jei augini kelis paršus, stambios mėsinės pas tave nevažiuos. Juos aptarnauja perpardavinėtojai, kurie išsiveža kiaulę iš ūkininko, organizuoja skerdimą smulkiose mskerdyklose, o paskui – mėsos pardavimą turguose. Ir jei kas mano, kad pas bobutę kiaulė pigesnė (nemaišykit su Bobutės paskola), žiauriai klysta. Užeikit į skelbimus internete. Vieno gyvos kiaulės kilogramo kaina ten apie 1,7 Eur/kg. Taigi, atitinkamai skerdienos kaina bus maždaug 2,4 Eur./kg.
O dabar einam prie svarbiausio klausimo, kiek vidutiniškai kainuoja rinkoje kiaulienos kilogramas. Nes yra skirtngai vertinamos jos sudedamosios dalys. Tarkim, galva, kojos, stuburas ir t.t ir pan. Visokie karbonadai, filiukai, aišku, brangesni. Nesilankau turguose, bet hipotetiškai savo makaulėje sudėjęs visas kiaulės dalių kainas gaunu apie 3,8 eur/kg. Nu gerai 4 eur/kg.
Grįžtam prie įžymiojo Vilniaus apskrities policijos reido. Primenu skaitytojui, išaiškintas net 1 mln. Eur. šešėlis prekyba mėsa. Skaičiuojam: 1000000 Eur : 4 = 250000 kg. mėsos pardavimo šešėlyje per metus. Viena smulkiame ūkyje auginama kiaulė vidutiniškai siekia 150 kg. gyvo svorio arba 105 kg skerdenos. Kitaip sakant, sulaikytas pasaulionio lygio sukčių kartelis, nelegaliai per metus Lietuvoje parduodavęs apie 2500 kiaulių. Arba 208 kiaules per mėn. Arba 7 kiaules per vieną kalendorinę dieną. Kiekvienas iš tų 33 sukčių, kurių darbeliams ištirti pasitelkta šimtai tyrėjų, per mėnesį išdarinėdavo ir parduodavo net po 6 kiaules – pusantros per savaitę! Siaubas!
Dabar dėl tų nuslėtų 200 tūkst. Eur PVM. Taip atsainiai tik policijos tyrėjas gali skaičiuot. Reali perpardavėjo pridėtoji vertė yra skirtumas tarp vieno mėsos kilogramo pardavimo (mūsų pavyzdyje 4 Eur/kg) ir kiaulienos skerdenos įsigijimo iš smulkių ūkininkų (2,4 Eur./kg) kainų, kuris sudaro 1,6 Eur/kg. Dar atmeskim transporto, skerdimo, pardavimo išlaidas. Paskaičiuokim kas lieka? Visa apmokestinamoji bazė šioje garsioje byloje nesudarys nė ketvirčio milijono.
Jau kalbėjom, kad kiekvienas šešėlyje dirbusių sukčių per mėnesį nupirko, išdarinėjo ir pardavė maždaug 6 kiaules, o tai sudarė 630 kg skerdenos (6x 105 kg=630) Skirtumas tarp pardavimo ir pirkimo kainų rinkoje 1,6 Eur/kg. Gaunam 1008 Eur atlygio per mėn. Neskaičiuojant skerdimo, pardavimo ir transporto kaštų. Vidutinis Lietuvos atlyginimas į rankas, tuos kaštus atmetus.
Ir pabaigai nuoga statistika. 2018 m. šalies skerdyklose buvo paskersta 806,63 tūkst. Kiaulių. Mes suskaičiavom šešėlyje paskerstų kiaulių skaičių – 2,5 tūkst. O tai yra 0,31 %. Su kuo ir sveikinam policijos departamento darbuotojus. Puikus darbas!
