Kokį nuostabų sveikatos ministrą turime!
APIE KORONAVIRUSO PANDEMIJĄ NAISIUOSE
Dvidešimtaisiais trečio tūkstantmečio Dievo Perkūno metais Baltų populiacija Samogitijos sotinėje Naisiuose patyrė visuotinį nuopolį. Didelė dalis gyventojų staiga suskato smarkiai kosėti ir jausti dusulį plaučiuose. Ypačiai tas dusulys letaliai paveikė žemaičių senolius. Pasak Samogitijos metraštininkų, užkratą į šį atkampų kraštą veikiausiai atnešė pro Naisius į Rygą traukusi ir čia kurį laiką lėbavusi krikščioniškų šalių riterių vilkstinė.
Įsisiautėjus ligai, Žemaitijojos seniūnas Pijus iškart paskelbė masinį karantiną, paliepė žemaičiams dažniau plauti rankas – ir ne tik atlikus kokį nors didesnį reikalą ES uždraustuose lauko tualetuose, o vyriausioji Naisių žynė Širinė visas vaidilutes, įkopusias į septintą dešimtį, perspėjo jokia dingsnimi bent 14 dienų be rimtos priežasties nesiartinti prie Dievui Perkūnui skirto šventojo aukuro.
Ligai niekaip nesitraukiant, buvo išsiųstas žygūnas į Vilnių, prašant skubios pagalbos iš Didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaro. Naisių analuose minima, kad ligos židiniui gesinti tuometinis LDK kunigaikštis Karbus pasiuntė net kelias dešimtis drąsiausių vyrų. Tačiau, kaip rašoma žemaičių metrikose, pagalba netikėtai pastrigo netoli Meškuičių. Metraštinininkai pažymi, kad atvykę kunigaikščio dvaro vyrų žirgai užklimpo Kulpės upės brastos viduryje, ėmė spyriotis ir niekaip nepavyko tų žirgų įkalbėti bristi į Samogitijos krantą, o iš sostinės odiniuose maišuose į Naisus gabentas dezinfekcinis skystis, pasklido Kulpės srauniuose vandenyse. Yra žinių, jog tas tirpalas vėliau sutekėjo į Mūšos upę ir apsaugojo brolišką Kuršių gentį šiaurėje nuo tos pačios ligos plitimo.
Vienas Naisių metraštininkas, rašęs žemaičių kalba, savo metrikoje to meto įvykius aprašo taip:
„ … gerą žinuojom LDK puonu ginklu galybe ir jų žirgu ištvermingoma! Vo kuo norėt – tėn kunigaikščio dvara žirgą, kon čia daug bepridėsi… Pasakykiem teisę šveisę, iki suostinės arklių nespaud nėi veins mūsų Naisių Žemaituks! Bet kai mes prijojom Kolpės opę ir nuo skardžiaus paveizėjuom žemyn, pamatiem labą daug žmonių. Ek tu pėsti! Tėn kažkas tikrą darės… Mes teims iš dvara riekėm, mojavuom: „Ė, lėpkit nu tų sava arklių!“ O tei šaukė mums atgal: „Ne nelėpsem, ir vidury brastuos arklių nekeisęm… “ Durnelę biški pasiruodė…
Tokie štai įvykiai susiklostė dvidešimtaisiai trečio tūkstantmečio Dievo Perkūno metais Samogitijoje. Bet labiausiai Naisių metraštininkus išgąsdino ne LDK karžygiai, klimpę upės brastoje. Juos nustebino kažkokia visai nauja karališko dvaro žirgų veislė: nedidelio ūgio arkliai labai didelėmis ausimis, kuriuos vėliau žemaičiai praminėm asilais…
Toliau žemaičių metrikoje priduriama:
„ Nu vo… Net ir šitąs laikąs prakurų šventeisiems aukurams netrūka. Žemaitę aisilaikė. Dar biški apie tas Naisių vaiditutes… Atsirado naujų, anos sutėka nešioti malkas aukurams už dyka – savanorystės pagrindu, kitep sakont… Veinu žodžiu, lauža toliau degė, a žmonės toliau gyvena. Vo tep iš tikrųjų bova…“
Beje, garsieji LDK asilai iš Vilniaus, ir dabar tebesigano Kulpės pakrantėje. Jų popoliucija Naisių krašte net padvigubėjo…
Ar Panevėžio valdžios koridoriuose po rinkimų tikrai skambės vaikų juokas? Kandidatų į Aukštaitijos sostinės merus požiūrio į tradicines šeimos vertybes palyginamoji analizė
Prisimenat kiekvieno paprasto lietuvio ausį švelniai pakutenusią gerb. Premjero prakalbą, neseniai išrėžtą valstiečių suvažiavimo metu apie krykštaujančius prezidentūroje vaikus? Tai va… Mes čia Panevėžy irgi nesam kokie nors apgailėtini žiobarai. Jeigu jau gerb. Premjeras, papūtęs žandus, trenkė kumščiu į stalą ir davė suprast, kad svarbiausiose Marijos žemių institucijose privalo klegėti vaikų juokas, valdiškuose provincijos užkaboriuose nebėra ką daug diskutuoti. Mažesnės masės politikams, bent viena akim stebintiems politinių skersvėjų gravitacijos trendą – čia kaip tas Šv. Tėvo „Urbi et Orbi“.
Taigi, mes vartom Panevėžio politinio elito anketas ir skubam rinkėjams pasiūlyti geriausią opciją. Žiūrim, ką turim.
O turim net 11 VRK patvirtintų iškiliausių pokerio žaidėjų, įsitaisiusių prie apvalaus kortų stalo, kurio centre vietoj įvairiaspalvių žetonų, pinigų banknotų ir panašių niekų – purpurinė Panevėžio mitra. Kortos jau išdalintos, laiminčios mitrą kortų kombinacijos paskelbtos. Tas kombinacijas, kaip jau sakiau, nustatė pats gerb. Premjeras valstiečių suvažiavime ir jas tiesiogiai susiejo su tradicinėmis šeimos vertybėmis. Gerb. Premjero logika tokia: kuo daugiau kandidato šeimoje vaikų, tuo daugiau savivaldybėje bus klegesio.
Kokios perspektyvos šviečia Aukštaitijos sostinei? Ar tikrai miesto koridoriuose po rinkimų skambės vaikų juokas? Kandidatai verčia kortas, o mes nekantriai skaičiuojam. Valetai (berniukai) ir damos (mergelės) mūsų lentelėje personifikuoja pokerio žaidėjų tradicinėje šeimoje (ne kokioje nors partnerystės irštvoje) užgyventus sūnus ir dukteris. Visos kitos kortos bereikšmės.
Laiminčių šį etapą grupelėje matom Raimondą Pankevičių (iš krikščioniškos demokratijos partijos) bei Rimantą Petukauską (tvarka & teisingumas). Jei minėtiems žaidėjams sėkmingai susiklostys rinkimų finišas, net šalčiausius savivaldybės rūsius sušildys vaikų klegesys. Statistikai seniai yra paskaičiavę: tam, kad neišdžiūtų tautos upelis, vidutinis minimalus šeimos gimstamumo rodiklis turi sudaryti bent 2,11 vaiko. Kitaip sakant, lentelės lyderiai statistikų normatyvą vykdo 142 proc. Puikus rezultatas, šaunuoliai, vyrai!
Nedaug nuo lyderių atsilieka dar penki kandidatai. Tai Povilas Urbšys iš visuomeninio komiteto “Kurkime jaukų miestą kartu”, Socialdemokratas Ramūnas Vyžintas, Tėvynės sąjungos atstovė Indiana Jones Grigienė, socdarbietis Petras Narkevičius, o taipogi vastiečių pokerio partijos klubo narys Kęstutis Lukoševičius. Iki statistinio gimstamumo minimo visiems jiems pritrūko vos 11 procentinių punktų.
Šiek tiek žemiau gerb. Premjero nubrėžtos vaikų krykštavimo vaterlinijos atsidūrė žaliųjų klubą atstovaujanti Gema Umbrasienė bei liberalas Valdemaras Jakštas. Statistinis minimalus gimstamumo normatyvas pastarųjų dviejų kandidatų vykdomas vos 47,3 proc. Silpnokai… Kita vertus, bet kuriame garbingame viešame pasistumdyme yra tiek nugalėtojai, tiek ir pralaimėjusieji. Lentelės autsaideriams tikrai nederėtų iškart nukabinti nosies. Na, bus viena piensiurbe gerkle daugiau ar mažiau! Panevėžio savivaldybė nuo to nesugrius…
Šitoje vietoje jau ir galėtume padėti labai riebų tašką, jeigu ne tie dar du neaptarti žaidėjai, kurie savo VRK anketose apskritai neatvertė savo kortų ir piktybiškai gadina mums visą rinkimų statistiką.
Apie ponią iš Darbo partijos korektiškai patylėsim. Ko iš jos norėt? Politikos naujokė ir pan. Bet kad taip neatsakingai elgtųsi rinkiminės kompanijos superheavy starship Rytis Mykolas Račkauskas iš visuomeninio rinkimų komiteto “Atsinaujinantis Panevėžys”… Neįtikėtina!
Regis, mums yra linkęs pritarti net ilgametis šio kandidato bendražygis, Juros periodo politikos dinozauras Povilas Urbšys iš visuomeninio judėjimo “Už jaukų miestą KARTU”.
“Pala pala, Ryti Mykolai! Juk ne Asilą ar lietuvišką Durnių mes visi čia žaidžiam!” – netekęs kantrybės, sušunka šis krištolinės sąžinės žmogus. – “Jei jau įsispraudei tarp geriausių Panevėžio pokerio žaidėjų, rodyk kortas arba marš nuo stalo!” Ir dar… Pasak P.Urbšio, visi kandidatų vaikai turėtų būti traktuojami kaip didelės vertės turtas, o dėl to privalo būti deklaruojami, o dėl to – informacijos apie vaikus VRK anketose slėpimas prilygsta itin didelio nedeklaruoto turto vertės slėpimui. Tobulai pasakyta! Sutinkat? Tai va…
O mes, Panevėžio “apačių” sirgaliai, vis dar toliau sėdim šalia dešimtmečius netvarkytos stoties – kokioj nors Špunkoj arba Drunken Horse Pub Respublikos gatvėje ir azartiškai milžiniškuose ekranuose stebim non stop valdžios pokerio transliaciją. Keptą kasdieninę mūsų duoną su česnaku bei sūriu tuoj pat burnoje švariai nuplaunam alum. Audringai pakylam nuo suolų ir šūksniais palydim kiekvieną ant stalo iškritusią kurio nors kandidato kortų kombinaciją, kurio nors žaidėjo neįtikėtiną blefą ar tiesiog gražų rinkimų pokerio bloką. O po varžybų tuščiom gatvėm savo senutėliais BMW vidurnaktį vėl skubam namo, aplenkdami automobiliams mirtinas įgriuvas asfalte, kažkodėl pažymėtas plakatais „Panevėžys atsinaujina“. Prieš nugrimztant lovon, aišku dar tenka išklausyti iš tradicinės šeimos santykių kylančių tradicinių priekaištų dėl česnako kvapo burnoje. Bet čia kaip malda prieš miegą. Juoba, tuoj išauš nauja eilinė darbo diena. Lyg koks nesibaigiantis prakeiksmas…
Kokias užsienio kalbas moka kandidatai į Panevėžio miesto merus.
Lentelėje pateikiu pretendentų į Panevėžio miesto merus užsienio kalbų mokėjimą. Duomenis imu iš VRK anketų. Žinoma, aš – ne respublikos prezidentas. Neturiu galių natūroje patikrinti, kiek jie tas kalbas iš tiesų moka.
Taigi, iš viso Panevėžio rinkimų krepšyje dabar turim net 11 ant kraiko laikomų linksmų merų kiaušinių. Kai jie išsiris, lengviausiai visiems seksis susikalbėti rusiškai. Iš VRK patvirtinto sąrašo, rusų kalbos nemoka tik Darbo partijos kandidatė Sandra Jakštienė. Va čia mes ir matom didelį minėtos kandidatės trūkumą. Tarkim, mūsų nedraugiška kaimynė užpuola Lietuvą. Kas tada? Penkto pagal dydį miesto merė su žaliaisiais žmogeliukais bendraus gestais? Negerai taip… Juk miestas patirs reputacinių nuostolių.
Anglų kalbos gebėjimai pagal populiarumą šiame šiltame merų kiaušinių inkubatoriuje stiebiasi ne mažiau garbingoje antroje vietoje. Čia galime trumpam atsidusti ir pasidžiaugti. Esam žiniasklaidos iki soties prišerti visokių istorijų, kaip aukščiausio rango Lietuvos pareigūnai neišstena kelių frazių. Laimė, tokių problemų Panevėžy nekils. Angliškai nekalba tik valstietis K.Lukoševičius, liberalas V. Jakštas su Socialdemokratu darbiečiu P.Narkevičiumi, o taipogi krikčioniškosios demokratijos partijos lyderis R.Pankevičius. Visi likę 7 kandidatai English nurodė kaip pagrindinę, geriausiai įvaldytą užsienio kalbą. Su kuo ir sveikinu prie inkubaroriaus besibūriuojančius Aukštaitijos sostinės rinkėjus.
O‘k, bet tarkim staiga įvyksta kietas BREXIT? Kas tada? Anglų kalbos mokėjimo reikalingumas juk iškart žiuožia į dugną?
Nenusiminkit, mielieji, Panevėžį nebent sugriaus žąsys. Perfrazuoju išminčiaus Ekleziasto žodžius: „Vieni kiaušiniai krepšyje pamėlynuoja, kiti parausta, bet saulė taipogi teka, ir žemė tveria per amžius…“
Kitaip sakant, tuščios vietos šioje Marijos žemelėje nebūna. Vieniems kandidatams aišku gyvenimas pasunkės, tačiau kitiems išauš šlovės akimirka. Štai pvz. konservatorė Indiana Grigienė, liberalas V.Jakštas bei krikščioniskosios demokratijos partijos lyderis R.Pankevičius kalba vokiškai. Prašau visus inkubatoriaus sekėjus į tai atkreipti dėmesį. Nors aš pats tokiu atveju privalumą teikčiau socdemų darbo partijos lyderiui P.Narkevičiui. Jis vienintelis iš šio viso margo kandidatų pulkelio puikiai šprechina prancūziškai.
Ir pabaigai šiek tiek apie lenkų kalbą. Šiuo metu abiejų tautų Respublikos atkūrimas – dar mažai tikėtinas. Na bet ko pasaulyje nebūna… Ir jeigu taip vis dėlto nutiktų ir Lietuva įsilietų į broliškos Lenkijos glėbį, nepakeičiamais galėtų tapti 1-u ir 11-u VRK raudonai baltu spaudu pažymėti inkubatoriaus kiaušiniai.
Suma summarum:
Mūsų didžiausi poliglotai (mokas tris užsienio kalbas): R.Petukauskas (Tvarka & teisingumas), R.M.Račkauskas („Atsinaujinantis Panevėžys“), Indiana Grigienė (TS konservatoriai)
Mūsų vidutiniokai (moka tik dvi užsienio kalbas): R.Vyžintas, G.Umbrasienė, P.Narkevičius, V.Jakštas, R.Pankevičius, P.Urbšys
Silpnesni kandidatai (moka vos vieną užsienio kalbelę): S.Jakštienė, K.Lukoševičius.
KODĖL ŠIAULIAI YRA SAUGESNIS MIESTAS UŽ PANEVĖŽĮ.
Tie, kurie vis dar naudojasi Aukštaitijos sostinės viešojo miesto transporto infrastruktūra, veikiausiai jau įvertino Panevėžyje pateikiamą informaciją apie miesto autobusų maršrutų laiką.
O tie, kas ir toliau šventadieniais tebevarinėja tuščiomis gatvėmis su savo nudroštu BMW, kad susigaudytų situacijoje, lai pažiūri į apačioje įkeltą nuotrauką:
Paaiškinu, kas joje negerai. Nuotraukų triptike – ta pati autobuso stotelė Aukštaitijos sostinės Projektuotojų gatvėje. Fotografuota skirtingais rakursais ir skirtingu paros metu. Atkreipkite dėmesį: stotelės žymėjimo stulpas Panevėžy įmūrytas vidury šaligatvio – aktyviausioje pėsčiųjų zonoje. O dabar įsivaizduokime, kad tuo šaligatviu skrieja koks nors dviratininkas. Baisu pagalvoti! Nors čia tik ką prieš kelis metus šaligatvis išklotas naujomis trinkelėmis, kitaip sakant, įkasta pinigų į žemę pinigų nežinia kiek.
Ir dar. Galvos aukštyje pėsčiųjų eismo kryptimi pritvirtinta metalinė lentelė su autobusų tvarkaraščiu. Tamsiau paros metu ir, esant silpnam gatvių apšvietimui, metalinės lentelės beveik nematyti. Maximos savininkai šia proga parašytų: „Ne apie viską pagalvota.“ Sutinkat? Juk užsisvajojęs pėstysis lengvai gali persiskelti kaktą. Apie dviratininką nė nekalbu.
O dabar keliaujam į saulės nutviekstą Saulės miestą. Netoli juk… Šiauliai irgi išsidėstę šiaurės Lietuvoje, irgi pretenduoja į megapolio statusą… Taigi, vėl tas pats: lyginam informaciją apie autobusų maršrutų laiką ir žymėjimą (prikabinu nuotrauką):
Tai va. Jaučiat skirtumą? Ant autobusų stotelės stulpų Šiauliuose (beje, panašiai kaip ir Vilniuje) užmauti plastikiniai ritinėliai su keičiama autobusų maršruto informacija. Patys stulpai įtvirtinti šalia pėsčiųjų zonos, naktį į juos neatsitrenksi. Dar vienas privalumas: Šiauliuose gerai matom autobusų maršrutų žemėlapį, maršrutų susikirtimo stoteles, ko nė su žiburiu nerasi Aukštaitijos sostinėje.
Vienu žodžiu, visai kitokia informacijos pateikimo kultūra ir visai kitoks požiūris.
Apie bulvių asortimento bei kainų skirtumus Maskvoje ir Aukštaitijos sostinėje.
2018 metų paskutinę gruodžio savaitę Baltarusijos prezidentas A. Lukašenko atidarė naują daržovių parduotuvę Kremliuje. Tiesa, Rusija – ne Lietuva. Pardavimo mastai kitokie. Nesulyginami! Todėl čia bulvės parduodamos stambesnėmis pakuotėmis. Panašiai kaip mūsiškiame Lidl parduotuvių tinkle.
Parduotuvės atidarymo akimirkos:
Kremliuje galima įsigyti net keturių bulvių veislių. Atkreipkite dėmesį ir į maišus. Ateina naujos mados, ponai! Visi maišai markiruoti! Visos bulvės elitinės! Išaugintos Aleksandrijos kaimelyje netoli Mogiliovo, asmeniniame paties Aleksandro Lukašenkos ūkyje. Etiketėse ant maišų nurodyta bulvių rūšis ir jos panaudojimo tinkamiausias būdas. Pvz., parduodamos bulvės blynams, bulvės košei, bulvės kepimui ar virimui. Esat Panevėžyje matę kažką panašaus?
Bulvių asortimentas Maskvoje:
O dabar grįžkim trumpam į namus. Visi žino, kad Aukštaitijos sostinė – irgi bulvių kraštas. Ta proga apsilankėm Panevėžio parduotuvėje Maxima (Klaipėdos g. 103). Mus domino koks bulvių pasirinkimas Aukštaitijos sostinėje.
Bulvių asortimentas bei kainos Panevėžyje:
Apžvelkim rezultatus.
Panevėžyje eilinę popietę po švenčių randam tik trijų rūšių bulves: „Laura“, „Gala“ bei kruopščiai nuplautas bulves „Linkėjimai iš kaimo“. Taigi, titulai titulais (Žemdirbių kraštas! Lietuvos aruodas! – ir t.t. ir pan.), bet eilinio statistinio panevėžiečio virtuvei bulvių pasirinkimas mažesnis nei Kremliuje. Ir dar. Maximos tinkle žiauriai trūksta informacijos. Tarkim, eilinis panevėžietis keps blynus. Kokias buves jam dėti į krepšelį: plautas „Linkėjimai iš kaimo“ už 0,69 Eur/kg ar pačias pigiausias – „Gala“ po 0,25 Eur/kg. Sutikit, vartotojui pasirinkti nelengva.
Kita vertus, ne viskas taip blogai. Turime ir mes čia pas save kuo pasididžiuoti. Aukštaitijos sostinės prekybos tinkluose bulvių kainos mažesnės nei Maskvoje. Maximos bulvių kainas matom nuotraukoje. Intervalas nuo 0,25 Eur/kg iki 0,69 Eur/kg. O kiek kainuoja jo ekscelencijos kaimyninės šalies prezidento A.Lukošenko bulvių kilogramas Kremliuje?
Darom prielaidą, kad drobinis bulvių maišas Maskvos parduotuvėje sveria maždaug 50 kg. Tada keturi maišai sudarys apie 200 kg. Žinom, jog prezidentas A.Lukašenko už bulves iš Maskvos prašo 2 mlrd. USD nuolaidų už naftos produktų pardavimą. Taigi, baltarusiškų blynų keptuvė V. Putinui kainuos apie 10 mln.USD, o vienas blynas apie 2 mln. USD. Neskaičiuojant aliejaus, miltų ir kitų papildų.
APIE PALŪKANŲ NORMAS BŪSTO PASKOLOMS IR APIE TAI, KO JUMS NEPASAKYS BANKININKAI.
Pradžiai šiek tiek apie palūkanas apskritai…
Panašu, jog šiuo metu Aukštaitijos sostinėje užaugo nauja karta žmonių, kuriems būsto įsigijimo kaštų su banko paskola paradigma paremta 2 proc. metine palūkanų kaina rinkoje. Tie jauni panevėžiečiai kintamą palūkanų dedamąją (bazinę ECB palūkanų normą Euribor), kuri pastaruosius penkerius metus nuolat sukiojosi kažkur apie 0 %, jau ima pamažu traktuoti kaip kokią universalią Planko konstantą.
Tam, kad šitie jauni optimistai pagaliau suvoktų savo mąstymo ribas bei rinkoje tvyrančias rizikas, primenu: USD bazinė palūkanų norma po naujų metų auga iki 2,5 proc. Ir jau tada pateikiu linijinio paskolos metodu paremtą paskolos pabrangimo schemą, jei Euribor norma irgi patrauktų nuo dugno ir skolinimosi kaina Lietuvoje staiga imtų brangti:
Palūkanų istoriniai duomenys.
Kaip keitėsi būsto paskolos sutartyse populiariai naudojamos Euribor 3 mėn., 6 mėn., 12 mėn. palūkanos po Euro įvedimo? Pabandysiu atverti panevėžiečiams istorijos skrynią. Lentelės dešinėjė pusėje stebime kasmetinį palūkanų normos pokytį pirmą darbo dieną po Naujų metų.
Kaip matom iš lentelės duomenų, jeigu žirklėmis nukirptumėme paskutinį šešerių metų laikotarpį, Eurlibor vidurkis sudaro apie 3 proc. + banko marža.
Taigi, turim beveik du dešimtmečius trunkančią Europos centrinio banko palūkanų istoriją. Kaip žinia, Euras buvo sėkmingai įvestas 1999 m. pradžioje. Kad turėtume dar platesnį vaizdą ir galėtumėm vertinti dar senesnį 10-ies metų laikotarpį, mums pilnai tiks Vokietijos Markės istorinis Libor.
Eiliniams Lietuvos piliečiams kalbėti apie 20-ties ar 30-ties metų termino paskolos pabrangimą sudėtinga. Juk išėjom iš sovietmečio, žiauriai nuvertėjo Rublis, paskui buvo Vagnorkės ir tik vėliau įsivedėm Litą. Kai 2007 m. turto vertė šovė į viršų, daugelis tautiečių pardavė ir paskolą, ir turtą. Net ir po Euro įvedimo, nors Litas prie Euro buvo standžiai pririštas, šių dviejų valiutų Libor (bazinė palūkanų norma) skyrėsi kaip diena ir naktis. O dabar pabadykim atsiriboti nuo specifinės lietuviškos patirties. Įsivaizduokim, kad jūs esat sumautas vokietis. Tarkim, jūs gyvenot ir pirkot būstą kokiame nors sumautam Berlyne ir ten sudarėt 100 tūkst. Eurų banko paskolos sutartį.
Nagrinėsim du variantus. Vienu atveju paskolos sandoris buvo sudarytas 1987 sausio 1 d. trisdešimties metų laikotarpiui, kitu – 1997 sausio 1 d. dvidešimties metų laikotarpiui. Abiem atvejais – linijinis paskolos grąžinimo būdas. Banko palūkanos skaičiuojamos pagal formulę: banko marža 1,5 proc.+ 1 year Eurlibor (senesniais periodais – bazinė Vokietijos Markės bazinė palūkanų norma DEMLibor). Abiem atvejais skaičiavimuose pritaikyta istorinė EurLibor (DEMLibor) kaina.
Ką rodo šio uždavinio aritmetika?
1 variantas. Paskola trisdešimčiai metų. Paėmėt 1987 sausio 1 d. 100000 Eur. (DEM ekvivalentu), 2018 sausio 1 d. grąžinot paskolą ir sumokėjot palūkanų: viso 196137 Eur. Paskola pabrango bemaž dvigubai. Kritiniai laikotarpiai: 1990-1993 m., kai per metus reikėdavo grąžinti 2770 Eurų paskolos + beveik 10000 Eurų palūkanų kasmet.
2 variantas. Paskola dvidešimčiai metų. Paėmėt 1997 sausio 1 d. (DEM ekvivalentu) 100000 Eurų, 2018 sausio 1 d. sumokėjot (su paskola) 144137 Eurų. Paskola pabrango 44 proc.
Taigi… Bet gal čia nieko baisaus? Juk pinigai irgi nuvertėja?
Kiek per mūsų nagrinėjamą laikotarpį nuvertėjo pinigai?
Kiekvienas yra girdėjęs apie infliaciją. Tiesa, tūlas panevėžietis yra šventai įtikėjęs šventom Lietuvos valdžios pasakom, jog inliaciją sukelia nedori prekybininkai, siekdami apiplėšti žmones ir susikrauti pelno. Taipogi eilinis Aukštaitijos sostinės gyventojas gerai žino, kad teisėtai išrinkta Lietuvos valdžia aršiai kovoja su didelėmis kainomis, o kartais, kad apgintų paprastą žmogų nuo verslininkų godumo, net griebiasi visokių vaučerių.
Iš tikro, bet kuriai valdžiai infliacija irgi labai naudinga. Mokesčių pavidalu suplaukia į biudžetą daugiau pinigų, nuvertėja anksčiau prisiimti tarpvalstybiniai bei vidaus įsipareigojimai ir pan.
Kitaip sakant, infliacija patinka valdžiai (nors ji niekada to nepripažins), bet nepatinka liaudžiai. Kalbu ne apie lietuvišką valdžią, bet valdžią globaliam pasauly apskritai. Kad išlaikytų naudos ir nepasitenkinimo balansą, šalių centriniai bankai (mūsų atveju – Europos centrinis bankas) stengiasi infliaciją tos liaudies akyse palaikyti padorumo ribose, nors ir ne visada jiems tai pavyksta.
O dabar – prie reikalo. Mūsų pavyzdžiuose vokietis ėmė banko paskolą 20-čiai ir 30-čiai metų. Internete nesunkiai galima susirasti, kiek per tuos laikotarpius nuvertėjo pinigai dėl infliacijos. Arba, kiek galėjo per tuos du laikotarpius pabrangti būstas.
20 m. trukmės paskola 100000 Eurų ekvivalentu. Apačioje prisegu lentelę iš interneto ir skubu paaiškinti, kas ten pavaizduota. Jei esat girdėję pasakymą: „Kas anksčiau kainavo Litą, dabar kainuoja Eurą“ – manau, nesunkiai susigaudysit. Vienu žodžiu, lentelės viršuje matyti du raudonai pabraukti skaičiai. Tik nepagalvokit, jog jūsų banke ar kišenėje laikomi 100000 Eurų stebuklingai patapo 140663 Eurais. Banke jūsų pinigai veikiausiai mažai tesikeitė, gal net sumažėjo, net jeigu nė cento iš tų kruvinai uždirbtų santaupų neišleidote. Esminė lentelės žinutė tokia: šiuo metu įsigyjamas krepšelis prekių, paslaugų bei turto už 140663 Eurų, prieš dvidešimt metų jums būtų kainavęs tik 100000 Eurų.
Kitaip sakant, per laikotarpį pinigai nuvertėjo apie 40 proc., o kartu su jais ir prieš dvidešimt metų vokietuko paimta būsto paskola. Mūsų pavyzdyje, paremtame istorine Libor kaina, tūlas berlynietis per dvidešimt metų sumokėjo 44 tūkst. Eurų palūkanų, o jo turtas pabrango 40 tūkst. Eurų. Kitaip sakant, nieko labai neprarado.
30 m. trukmės paskola 100000 Eurų ekvivalentu. Čia šiek tiek sudėtingiau, nes Euro iki 1999 dar nebuvo. Bet gal palyginimui tiks JAV doleris?
Iš žemiau pateiktos lentelės matyti, kad JAV doleris nuvertėjo daugiau nei dvigubai, dabartinis doleris beturi 46,3 proc. prieš trisdešimt metų turėtos vertės (100000/215774 x 100). Mūsų pavyzdyje berlynietis grąžino paskolą 100000 Eurų, plius sumokėjo sutarties palūkanų 96137 Eurų.
Apibendrinimai ir išvados.
Taigi, išsiaiškinom, kad šlubas vokietukas, pirkęs būstą Vokietijos sostinėje, abiem atvejais nieko neprarado, nes, nuvertėjus pinigų vertei, jo būstas veikiausiai pabrango.
Pabrango būstas ir Aukštaitijos sostinėje, nors tas pabrangimas pastaruosius du tris dešimtmečius labiau sietinas su valiutų vertės pokyčiais, nacionalinės valiutos kaitaliojimu, ekonomikos skrydžiu nuo pasiekto kadaise dugno ir pan.
Ar nuvertėjant pinigams, o drauge – brangstant paskolų kainai, būsto kainų ir infliacijos lygis Panevėžyje ateityje išlaikys trapią pusiausvyrą? Šitoj vietoj nebūčiau labai didelis optimistas.
O dabar kiti pašaliečio patarimai.
Kai pasirašote su banku paskolos sutartį 20-čiai ar 30-čiai metų, bent vieną akimirką prisiminkit: tai beveik visas jūsų likęs suknistas gyvenimas.
Tarkim, jūs esat užkietėjęs viengungis ir tvirtai žinote: niekas niekada nesudaužys jūsų širdies. Gyvensite vienas iki gilios senatvės. O todėl ketinate įsigyti kuklų 1-2 kambarių butą 1970-1990 m. statybos daugiabutyje. Ką gi, sveikinu priėmus svarbų sprendimą. Bet tokiu atveju bent jau trumpam susimąstykite, kaip jūsų daugiabutis atrodys po keliasdešimties metų. Prisiminkit, jog tokių namų projektinis eksploatavomo amžius 25 metai. Kokia bus jo kaina?
Kitas variantas. Esat vedęs/vedusi, labai mylit vaikus, o dėl to planuojate auginti daugiavaikę šeimą. Svajojate nusipirkti ar statyti individualų namą. Ką gi, irgi sveikinu. Kita vertus, pasižiūrėkit kas darosi “Rožyne“, anuometiniame Panevėžio Silicio slėnio Santa Clara atitinkmenyje. Skubu priminti, jog individualūs namai ypač greit sensta – tiek morališkai, tiek technogiškai. O dabar įsivaizduokim, kad panašus vaizdas po kažkiek metų vyraus Staniūnūų gyvenvietėje, Molainių gyvenvietėje ir t.t. Seni žmonės, seni namai… Kokia bus jų vertė? Vaikai išvažiuos, paliks jus vienus. Ar tikrai sugebėsit parduoti savo būstą gera kaina jauniems ateities bendramiestiečiams – štai kur klausimas.
Dar įvertinkit, kad kiekvienais metais apie 500 jaunų žmonių palieka Panevėžį ir beveik tiek pat numiršta. Viso Panevėžys vidutiniškai netenka 1000 gyventojų. Dėl to, po dvidešimt ar tisdešimt metų iš dabar Statistikos Departamento skelbiamo gyventojų skaičiaus (~88000 gyventojų) minusuokim 20-30 tūkst. ir pagalvokim, kaip tas gyventojų sumažėjimas paveiks Aukštaitijos sostinės NT rinką.
Kad ir kaip nepopuliariai šiuo metu beskambėtų kalbos apie būsto nuomą, atsiminkite, nuomos sutartis nesupančioja jūsų ir suteiks laisvės ateityje.
Ir lai Dievas telaimina jūsų banko paskolas.
